Senior Management CAC ho Ekipa EAK Sosializa Lei MPCC iha Munisipius Bairo Lorosa’e, RaiKlaran no Fronteira

Farol – Komisariu Comissão Anti-Corrupção (CAC) Dr Sergio Hornai duarnte loron ba halao servisu ofisial Komisaun nian iha munisipius tolu (3); Munisipiu Lautem, Baucau no Viueque. Iha servisu ofisial ne’e ba halao sosializasaun Lei Nu. 7/2020 26 de Agosto – Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC) ba funsionariu publiku linha ministeriais sira destakadu iha munisipius, emprezarius local no lider komunitariu no juventude nudar future lideransa nasional no local ba rai no povu Timor-Leste iha future.

Sosializasaun Lei MPCC hanesan mos realiza iha Munisipius Rai-Klaran; Manufahi, Ainaro no Covalima lidera husi Komisariu Adjunto ba Asuntu Investigasaun Dr. Augosto Castro no ba munisipiu Froteira; Bobonaro no Liquiça lidera husi Komisariu Adjunto ba Asuntu Prevensaun no Sensibilizasaun Dr. Luis de Oliveira Sampaio.

Programa sensibilizasaun ida ne’e nudar esforsu Komisaun nian atu lori besik Lei MPCC ne’e ba iha servidor povu, lider komunitariu no juverntude sira iha baze. Atu haluan servidor povu ninian horizonte no haklean sira ninian konesimentu konaba lei ne’e rasik hodi fortalese boa-governasaun husi baze.

Objetivu principal husi programa sensibilizasaun Lei MPCC iha munisipius atu asegura katak partisipasaun diak husi ajente estadu sira ne’ebé sujeita ba deklarasaun rendimentu bens no interese nian. CAC nudar autoridade kompetente tuir lei MPCC juncto Lei Nu. 8/2009 15 de Julho kona-ba Estabelesimentu CAC nian atu halo ezersisiu hotu ne’ebé posivel hodi sensibiliza lei ne’e ba benefisiarius, dirijente no funsionariu alvu sira nomos parseiru relevate ho ojetivu: 1)  Sensibiliza formas no mekanismu sira kona ba Lei MPCC ba ajente publiku no setor privadu no sosiedade sivil no partidu politiku sira iha munisipiu; 2) Hasae koñesementu ida-ne’ebé mak komprensivu ba deklarante kona-ba  prosedimentu rejistu deklarasaun rendimentu, bens no interese sira ba ajente públiku, no sosiedade ein jeral; 3) Motiva funsionariu/ajente publiku no setor privadu no sosiedade sivil no partidu politiku sira  halo desizaun sira ne’ebe fó  importansia/atensaun ba prinsipiu sira boa governasaun nian hanesan; transparansia,  akuntabilidade, responsabilidade, independente no justu.

Rezultadu husi sensibilizasaun ba iha munisipius atu (1) Aajente Públiku no sosiedade jeral iha ona kunesimentu adekuadu kona ba mekanismu sira tuir Lei  MPCC liu-liu kona-ba Deklarasaun Rendimentus Benz e Interesses. Públiku partisipa ativu iha esforsu koletivu ba luta kontra korrupsaun liu sensibilizasaun Lei MPCC. (2) Konsidera katak esforsu hotu ladauk responde komplesidade sira husi modus operandi aktu relevantes krime korrupsaun iha Timor-Leste, tanba sei iha lakunas no defisiensia barak eintermus kuadru legais ezistente sira. (3) Lei MPCC introdus inovasaun foun ne’ebé obriga ema hirak ne’ebé ezerse funsaun públika no sira membru sira agregadu familiar atu deklara sira-nia rendimentu, sasán no interese sira. (4) Nune’e, fasilita Estadu atu deteta no prevene konflitu interese no monitoriza ho efisiénsia liután variasaun rikusoin  oioin. (5) Medidas no aprosimasaun hirak ne’ebé, introdus liuhusi Lei MPCC nu’udar medidas prevensaun moderna  ida ne’ebé atualizadu tuir nesesidade no kontestu atual, no nu’udar forma kontrolu  ida ne’ebé komprensinvu hodi mitiga potensia no risku korrupsaun sira hodi promove integridade iha administrasaun públika.

Diseminasaun Lei MPCC iha Munisipius bairo Lorosa’e; Lautem, Baucau no Viqueque  nian kuaze durante loron ualu (8) kuaze realiza tomak iha Salaun Munisipal no ofisialmente loke husi Prezidenti Autoridade Munisipiu idak-idak.

Partisipantes programa diseminasaun Lei MPCC ne’e maioria Prezidenti Autoridade Munisipius ho ninian Adjuntus, Komandante PNTL Munisipiu, Administrador Postu, Directores no Chefe Departamentus, Chefe Seksaun munisipius linhas ministeriais, Komandante Unidade PNTL sira, lider komunitariu ka Chefe Sukus, reprezentante grupu juventude no emprezariu Munisipiu Bairo Lorosa’e nian.

Komisariu CAC Dr. Sergio Hornai esplika ba partisipantes ne’ebé maioria autoridade Munisipius nian focus iha Kapitulu II Regime de Declaracao de Rendimentos, Bens e Intereses lei MPCC hahu husi artigu 27 too ba iha artigu 58.

Komisariu focus esklarese artigus hirak ne’e tamba artigus hirak ne’e mak sei obriga servidor povu sira oinsa hatoo deklarasaun sira ninian rikusoi mai iha CAC. Oras ne’e dadaun ekipa Espesialista Anti-Korrupsaun (EAK) fahe ona formulariu ba ajentes publiku iha teritoriu tomak hodi priense konaba sira ninian rikusoi.

BA PUBLIKU NIAN HORIZONTE

Korrupsaun sei fó influensia makás ba prosesu  harí no hametin integridade instituisaun demokrátiku sira atu dezempeña  prestasaun ne’ebé  garante kualidade diak ba povu.  Estadu Timor-Leste halo  esforsu oioin atu prevene no kombate korrupsaun. Esforsu hirak ne’e bele hare liuhusi ratifikasaun  Konvensaun ONU  Kontra Korrupsaun (CONVENÇÃO DAS NAÇÕES UNIDAS CONTRA A CORRUPÇÃO),  Rezolusaun PN, Nú. 25/2008, hafoin tuir kedas  estabelesimentu Comissão Anti-Corrupção (CAC) ho Lei Nú.8/2009 kona-ba Kriasaun CAC.

Aleinde ne’e, hafoin Lei no 7/2020, MPCC (Medidas Prenvencão e Combate a Corrupcão) 26 Agosto, hetan aprovasaun husi Parlamentu Nasionál no promulgasaun husi Prezidente Repúblika,  ne’ebé define medida sira prevensaun no kombate korrupsaun, publika ona iha loron 26 fulan-agostu ona no tama iha vigór 22 Fevereriu 2021.

Konsidera katak esforsu hotu ladauk responde komplesidade sira husi modus operandi aktu relevantes krime korrupsaun iha Timor-Leste, tanba sei iha lakunas no defisiensia barak eintermus kuadru legais ezistente sira. Lei MPCC introdus inovasaun foun ne’ebé obriga ema hirak ne’ebé ezerse funsaun públika no sira membru sira agregadu familiar atu deklara sira-nia rendimentu, sasán no interese sira,  nune’e fasilita Estadu atu deteta no prevene konflitu interese no monitoriza ho efisiénsia liután variasaun rikusoin  oioin. Medidas no aprosimasaun hirak ne’ebé, introdus liuhusi Lei MPCC nu’udar medidas prevensaun moderna  ida ne’ebé atualizadu tuir nesesidade no kontestu atual, no nu’udar forma kontrolu  ida ne’ebé komprensinvu hodi mitiga potensia no risku korrupsaun sira hodi promove integridade iha administrasaun públika. (*)

CAC Kaptura no Detein Emprezariu Nain 4 Manan Projeitu iha MS no RAEOA Oecusse Durante Tinan 9 La Selu Taxa

Dili – Ekipa Investigador Comissåo Anti-Corrupcão (CAC) Tersa-feira (17/8) ne’e ezekuta mandadu Tribunál Distritál Dili (TDD) nian hodi halo buska, apreensaun, kapturasaun no detensaun ba emprezariu na’in haat (4) tamba komete krimi  “evasão fiscal” durante tinan sia (9). Asaun represivu ne’e CAC ezekuta bazeia ba mandadu ne’ebé asina husi juiz Ersilia de Jesus.

Arguidus na’in haat ne’e mane estranjeiru nain rua husi Srilanka no Timoroan feto na’in rua (2), ekipa investigador hala’o iha fatin hat diferente; Mandarin, Fatuhada, Bairopite no Campus ICS Comoro Dili.

Detidus na’in haat ne’e maioria manan projeitus supply ekipamentus saude no aimoruk iha Ministeriu Saude (MS) no Rejiaun Administrativa Espesiál Oe-Cusse Ambeno (RAEOA) Oecusse. Sira nian kompaña hamutuk rua lokaliza iha Fatuhada no durante hala’o aktividade komérsiu la selu taxa ba Estadu durante tinan sia (9); husi tinan 2012 to’o 2020.

Kazu ne’e rásik investigador CAC mak halo survellance iha tempu naruk, akompaña ho kuidadozu no ikus mai halo investigasaun atraves sasin, halibur dokumentus klandestinamente. Iha prosesu investigasaun naruk nian laran ne’e revela indisus krimi fórte hodi nune’e investigador CAC sira halo promosaun ba prokurador titular iha Ministeriu Públiku no promove ba iha juiz Tribunál Distrital Dili hodi hatun mandadu no CAC ezekuta iha loron ne’e.

Rezultadu servisu sekreta CAC nian iha tereñu revela katak suspeitu ho sira ninian kompaña  kontinua manan projeitus iha Ministeriu Saude no iha RAEOA Oecusse maske kompaña ninian devidas, lisensa komersiu invalidu (mate) ona.

Investigador CAC nian sei halo investigasaun kle’an liu tan hodi rekolla infórmasaun, evidensias iha Ministeriu Saude, Instituisaun autonoma SAMES, Ministeriu Finansas no RAEOA Oecusse atu revela verdade iha prosesu aprovizionamentu.

Iha indisus ofisiál Estadu balun halo pratika fó’er no la tuir prinsipiu boa-governasaun nian iha Diresaun aprovizionamentu MS, Ministeriu Finansas (MF), SAMES no RAEOA nian hodi kompaña kontinua manan projeitus supply ai-moruk no ekipamentus médiku maske devidas, Sertidaun Komersiu no dokumentus tuir rekezitus lei aprovizionamentu mate ona.

Ho pratikas irregularidades hirak ne fó prejuizu ba Estadu ho fólin boot durante tinan 9 nian laran.

Iha operasaun buska, apreensaun no detensaun loron ohin nian, investigador CAC konsege halibur dokumentus lubun boot; pasaporte, konta bankaria, dokumentus kompaña rua nian, laptop, telefóne, no dokumentus sobre projeitus balun iha Ministeriu Saude ne’ebé kompaña rua ne’e manan nu’udar evidensia no objetivu krimi.

Ekipa investigador CAC servisu hamutuk ho Polisia Nasionál Investigasaun Kriminál (PNSIK) kaptura no lori arguidus sira mai iha edifisiu CAC Farol. CAC sei detein sira durante 72 oras molok aprezenta ba iha Tribunál hodi tuir primeiru integrogatoriu.

Suspeitu estranjeiru mane nain rua ne’e ida doutor ne’ebé uluk servisu iha ospitál no ida seluk emprezariu ho dupla nasionalidade  Srilanka no Timor-Leste ho ninian espoza Timoroan ne’ebé sai mos suspeitu. Suspeitu feto seluk emprezariu joven no universitaria ida estuda iha ICS Comoro Dili.

Depende ba dokumentus sira ne’ebé ohin ami buska no prende ne’e relasaun maka’as liu ba iha Ministeriu Saude no iha RAEOA Oecusse. Liu-liu (fórnesimentu) ekipamentus saude no aimoruk,” Diretor Nasionál Investigasaun Kriminal CAC Emilio Quintas infórma. (*)

CAC Ezekuta Mandadu TDD Halo Buska no Apreensaun ba APORTIL Kona-ba Aluga Ro Tranship II

Dili – Ekipa Investigador Comissåo Anti-Corrupcão (CAC) Segunda-feira (16/8) ezekuta ordem juiz Ivan Patrocino Antonio iha Tribunál Distritál Dili (TDD) ho númeru NUC 007/21.CAC.TL hodi halo buska no apreensaun ba Autoridade Portuatria Timor-Leste (APORTIL) konaba aluga Ro Tranship II Gresik nian.

Ekipa Investigador CAC halo auto inkeritu ba Diretor Nasionál Diresaun Cabotagem iha APORTIL nian edifisiu iha tasi ibun Portu  Dili tamba suspeita hela kona-ba autoriza krime abuzu poder no partisipasaun ekonomia  prevé iha artigu 297 junto 299 Kodigu Penál.

Iha operasaun loron ohin, investigador CAC sira halo buska apreensaun iha fain tolu (3); gabineti Diretor Cabotagem, gabineti Prezidenti APORTIL no rezidensia Diretor Nasionál Cabotagem nian.

Objetu krimi lubuk ida ne’ebé investigador sira ohin prende hanesan komputador, dokumentus importante sira relasiona ho prosesu kontratu aluga Ro Tranship II ho ninian prosesu aprovizionamentu no pagamentu (CPV) ne’ebé Ministru José Agostinho ona.

Investigador CAC ne’ebé hetan tulun husi Polisia Nasionál Servisu Investigasaun Kriminál (PNSIK) mós lori ona Diretor Cabotagem mai iha edifisiu CAC Farol Dili hodi hakle’an informasaun kona-ba prosesu tomak lori Ro Tranship II Greasik mai to’o iha Timor-Leste iha fulan Juñu liu ba. Iha posibilidade CAC detein Diretor Cabotagem bainhira evidensia forte no sufisiente.  

Iha loron 10 fulan Junhu 2021, Komisariu Adjunto Comissão Anti-Corrupção (CAC) ba Asuntu Prevensaun no Sensibilizasaun Dr. Luis de Oliveira Sampaio orienta ekipa prevensaun korrupsaun ba halao inspeksaun ba Roo Tranship II Gresik Indonesia ne’ebé governu liu husi Ministerio Transporte no Communicação (MTC) aluga atu troka Roo Berlin Nakroma no Sukses ne’ebé avaria.

Maibe, iha prosesu inspeksaun ne’e Komisaun rekomenda ba Ministro MTC Jose Agostinho husi partidu KHUNTO ne’ebé fim de semana ne’e ba halao juramentu iha Foho Lulik Ramelau leten kontra korrupsaun atu temporariamente suspende operasaun. Tamba, tuir Komisaun nian assementu momentu neba iha prosesu aprovizionamentu aluga Roo Tranship II hamosu duvidas no fatal tebes ne’ebé bele prejudika funsionariu publiku MTC sira wainhira Ministro MTC kontinua desidi halo operasaun ba roo ne’e.

BAZE LEGAL ne’ebé gia CAC iha momentu neba hodi rekomenda ba Ministro MTC José Agostinho atu suspende temporarimente operasaun Roo Tranship II Gresik mak CAC nu’udár instituisaun independente ne’ebé hala’o nia knaar atu prevene no kombate krime korrupsaun tuir mandatu ne’ebé hatur ona iha Lei Nú. 8/2009 kona-ba Kriasaun CAC.

Iha artigu 5 Lei Kriasaun CAC, define katak Komisaun iha kompeténsia atu halibur (rekolla) no análiza informasaun hirak ne’ebé relasionadu ho kauza sira ba korrupsaun no fó-hanoin (akonsella) ba kualker instituisaun ka entidade públika sira kona-ba oinsa prevene no luta hasoru hahalok korrupsaun.

Iha artigu 9 Dekretu Lei Nú. 23/2015 kona-ba Estrutura Orgánika CAC, defini katak Unidade Inspesaun no Monitorizasaun (UIM) responsável ba apoiu partisipasaun no sensibilizasaun sosiál no emprezarial no mós monitorizasaun situasaun indikadu korrupsaun iha administrasaun direita no indireta Estadu.

Aleinde ne’e, iha Lei Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC), partikularmente iha artigu 7 kona-ba publisidade no transparénsia servisu aprovizionamentu iha setór públiku no artigu 8 kona-ba aprovizionamentu ne’ebé justu no efisiente, fó espasu ne’ebé boot ba servisu prevesaun CAC atu interven no asegura prosesu sira tuir prinsipiu sira ne’ebé lei defini tiha ona.

Bazeia ba legalidade ida ne’e CAC hala’o prosesu inspeksaun ró foun ne’e iha momentu ne’eba ho ninian deskobrementu sira revela iha relatóriu katak iha duni irregularidade prosesu aprovizionamentu.

Maske nune’e, MTC liu husi Diresaun Nasional Transporte Maritima (DNTM) nu’udar autoridade ne’ebé ezekuta mandatu bazeia ba nomeasaun husi Diretor DNTM ho númeru ofisio: MTC/098/DNTM/VI/2021 – data 01/06/2021 ho asuntu nomeasaun inspesaun téknika ba Ró-ahi Success no MTC/100/DNTM/VI/2021, datada 02/06/2021 ho asuntu nomeasaun inspesaun téknika ba Transip II.

Rezultadu inspeksaun MTC nian kontrariu ho sa mak CAC hetan iha tereñu. CAC lori ona dadus ba kruza verbalmente ho Diretor Nasionál ba Transporte Maritima. CAC rekomenda ona atu halo komparasaun no MTC halo re-inspeksaun fali tuir dadus CAC nian.

CAC estuda hela no kruza informasaun sira ne’e. Tamba prosesu sira la’o dadauk ne’e buat hotu sira halo tiha (lori tiha ró ne’e mai Timor halo tiha kontratu ho ro ne’e) depois mak foin halo prosesa selebra kontratu. Kontratu halo tiha ona mak foin orienta halo prosesu aprovizionamentu. Ida ne’e mak fatal liu,” Katak Komisariu Adjunto Luis Sampaio iha momentu ne’eba.

Tuir dadus ne’ebé iha hatudu rezultadu inspeksaun MTC nian revela totalmente kontrariu ho rezultadu inspeksun CAC nian. MTC fó buat di’ak de’it! Afinál, CAC no média mós iha oin hotu. “Entaun sira (MTC) koko ita (CAC)! Mais, ita ninian temuan (inspeksaun) ne’e kontrariu. Liu-liu buat ida substánsia liu mak iha prosesu aprovizionamentu ne’e,” Komisariu Adjunto Sampaio afirma.

Informasaun addisionál ne’ebé ekipa inspeksaun prevensaun CAC nian hetan iha tereñu momentu ne’eba revela Roo Tranship II Gresik ninian produsaun tinan 2007 no Roo Sukses ne’ebé hala’o tiha ona ninian operasaun iha Timor tinan hirak nian laran fabrikadu iha tinan 2017.

Iha roo ne’e rasik oli suli hela iha ne’ebé perigu tebes ba roo no pasajeirus sira nian salvasaun vida. Lampu sira mos kesi ho tali rafia no AC roo nian aat hodi uza fali AC ne’ebé atu instala deit ba iha uma nian. (*)

Komisariu Sergio Extende Kargu Chefias ba Datoluk no Fó Posse ba Kargu Chefia Na’in 11

Farol – Komisariu Comissão Anti Corrupcão (CAC) Sergio Hornai Kinta-feira (5/8) ohin fó tomada de posse ba Espesialista Anti-Corrupção (EAC) na’in 11 hodi okupa kargu chefia diresaun no unidades sira ba mandatu tinan rua 2021-2023 iha edifisiu CAC Farol Dili.

Realizasaun serimonia solene tomada de posse ida ne’e nu’udar implementasaun karta ofisiál no despaisu Komisariu ho númeru oficio n.o 33/C-GC/CAC/VI/2021 ho asuntu homologacao em Comissão de Servico do Cargos de Direção de Chefia de CAC haruka ba iha Prezidenti Comissão Função (CFP) loron 7 Juñu 2021 liu ba.

Desizaun Prezidente CFP DR. Faustino Cardoso nian tun iha Decisao Nu. 4259/201/CFP iha loron 23 Juñu 2021 hodi fo biban Komisaun formaliza desizaun ne’e iha loron ohin liu husi tomada de posse ba empossadu sira tuir Lei Comissão Função Publica (CFP) nian; Lei Nu. 7/2009, de 15 de Jullu.

Emposadu na’in 11 hirak balun assume ona kargu chefias durante periodu tolu hahú husi Segundu Mandatu Komisariu nian no balun periodu lima hahu iha Primeiru Mandatu Komisariu nian. Kargu chefias hirak ne’e nivel diretor hamutuk nain tolu (3) no xefe unidade na’in ualu (8).  

Komisariu Sergio iha ninian intervensaun hateten serimonia tomada de posse ba kargu chefia estrutura ba nomeiasaun iha CAC ne’ebé ita hala’o ohin reprezenta fins husi hakat ida, husi hakat sira seluk ne’ebé hala’o tiha ona iha loron 21 fulan juñu 2019 liu ba” Katak Komisariu Sergio iha ninian intervensaun. 

Komisariu Sergio afirma tomada de posse nu’udar aktu solene ida atu konsolida funsionamentu estrutura orgánika CAC ba periodu 2021-2023. Estrutura ne’e mosu atu responsavel ba implementasaun jestaun polítika sira ne’ebé define ona iha Lei Nú. 8/2009 konaba Kriasaun CAC, Dekretu lei 23/2015 estatutu orgánika CAC no Dekretu Lei Nú. 24/2015 kona-ba kareira EAC nian.

Hau deseza no fó votus susesu ba emposada sira iha vida instituisaun,” Komisariu Sergio subliña.

Konvidadus importante sira ne’ebe mak mai partisipa iha serimonia ofisiál ohin mak Ministru Prezidénsia Konsellu Ministru no Porta Voz VIII Governu Konstitusionál Dr. Fidelis Magalhaes, Prokurador Jerál Repúblika Dr. Alfonso Lopez, Komisaria Comissão Funcão Publica Maria Sarmento, Provedora Direitus Humanus no Justisa Dra. Jesuina Gomes, Defensor Jeral Republika Dr. Cancio Xavier no konvidadus importante sira seluk.

Espesialista Anti-Corrupcao (EAC) sira ne’ebe simu posse ohin mak;

1. EAC Jose de Araujo Verdial ba Diretor lnvestigasaun

2. EAC Luis Ersio de Jesus Ximenes Guterres ba Diretor de Apoio no Kooperasaun

3. EAC Emiliio Freitas Quintas ba Chefe da Unidade de lnvestigasaun Criminal 

4. EAC Carlos Bento Mau Bere ba Chefe da Unidade de Pessoal de Apoio,

5. EAC Rosario Salsinha ba Diretor Prevensaun no Sensibilizasaun

6. EAC Euclides Vidal Madeira ba Chefe da Unidade de lnformasaun no Seguransa,

7. EAC Sergio Gongalves ba Chefe da Unidade de Planeamento, Aquisação e Contratação,

8. EAC Cirilio Hoas Loca Abi, Chefe da Unidade de Estudos e Avaliacao,

9. EAC Antonio Alves da Cruz ba Chefe Unidade de lnspecao no Monitorizacao,

10. EAC Leonilda Rosa Soares ba Chefe da Unidade de Promocao no Valores lntegridade,

11. EAC Maria Virginia Pereira da Costa Belo ba Chefe da Unidade de Gestao Financeira e Logistica. (*)

Komisariu CAC Sergio “Kolabora ho Lei MPCC Deklara Rikusoi ou Estadu Foti”

Delta Nova  – Sesta-feira (23/7) ohin, Komisariu Comissão Anti-Corrupção (CAC) Sergio Hornai akompaña husi Komisariu Adjuntu ba Asuntu Prevensaun e Sensibilizasaun Luis Sampaio ho Espesialista Anti-Korrupsaun (EAK) kumpri konvite husi Ministeriu Ensinu Superior no Kultura (MSSK) ba hala’o esplikasaun Lei Nú. 7/2020 26 de Augosto – Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC) ba servidór povu ho kargu xefias no asesor sira hamutuk nain 93 ne’ebé haknar-an iha Ministériu ne’e iha Salaun Delta Nova Dili.

Komisariu Sergio Hornai husu ba servidor Estadu ne’ebé assume kargu xefias sira iha MSSK atu kolabora ho Estadu iha implementasaun lei MPCC hodi deklara rikusoin no interese ba CAC no Supremu Tribunál Justisa (Tribunál Rekursu) ho loloos.

Se funsionariu Públiku katak Komisariu Sergio hatudu komportamentu dis-obidensia hodi la deklara rikusoi ho loloos mak Estadu sei uza aksaun represivu foti rikusoi injustifikada funsionariu nian no obrigadu tenke ba hatan iha tribunál. 

“Se aban bainrua ha’u ho ita boot (servidor Estadu) sira iha rikusoin (Hammer, Pajero, uma andar no osan tau iha banku) ne’ebé labele justifika (deklara loloos ba CAC ho Supremu Tribunal Justisa) ho loloos! Estadu sei foti. Fó tempu ba ita (funsionáriu Estadu) atu defende (an) iha tribunál,” Katak Komisariu Sergio ba partisipantes sira.

“Se ita labele presta deklarasaun ho didi’ak! Ita ninian sasan (rikusoin) Estadu sei foti e ita sei ba hatan tan iha tribunál. Ita simu responsabilidade dobru,” Komisariu Sergio afirma.

Komisariu husu ba funsionariu Estadu assume kargu xefia sira; xefe unidade, xefe seksaun, xefe departamentu, diretór nasionál, diretor jerál no asesor sira atu kolabora.

Konsekuénsia todan husi servidor povu Timorense la kolabora ho lei MPCC iha futuru mak Estadu sei uza medidas represivu hodi nune’e funsionariu dis-obidensia sira simu responsabilidade kriminalmente.

Programa konsiensializasaun no diseminasaun informasaun kona-ba lei MPCC ne’ebé MSSK realiza ne’e importante, di’ak no pertinente atu servidor Estadu sira nakloke ba malu hodi fahe informasaun kona-ba Lei MPCC ba interese servidor estadu rásik no ba Estadu Timor-Leste.

Komisariu Adjuntu CAC Luis de Oliveira Sampaio konsentra esklarese Lei MPCC Kapitulu II Regime de Declaração de Rendimentos, Bens e Intereses husi artigu 27 too artigu 58 kona-ba oinsá obrigatoriu ajente públiku halo deklarasaun rikusoin ba iha CAC no membru orgaun soberanu sira; Prezidente Repúblika, Deputadu, no Membrus Governu sira ba deklara iha Supremu Tribunál Justisa.

Iha implementasaun lei MPCC Komisariu Adjuntu CAC Luis Sampaio subliña artigu 27 to’o artigu 58 Lei MPCC ne’e obriga ajente públiku atu deklara obrigatoriamente sira ninian saláriu mensál, rikusoi eransa no interese imprestisimu individu ho banku, entre individu ho individu no individu ho kooperativas ruma ho ninian funan sira.

Komisariu Adjuntu Luis Sampaio mós esplika ba partisipantes sira sanksaun, multa, koima no pena prizaun husi tribunál bainhira ajente públiku ida rekuza atu kolabora ho CAC no hatudu des-obidensia ba lei MPCC espesialmente artigu deklarasaun rikusoin nian.

Komisariu lori Komisaun nian naran agradese ba kooperasaun mutuál entre MSSK ho CAC iha diseminasaun informasaun kona-ba Lei MPCC ba servidor Estadu nian. (*)

Senior Management CAC Hala’o Sorumutu ho Ambassador EUA Kevin

Dili – Iha loron Tersa-feira (20/7) ohin, Komisariu Comissão Anti-Corrupção (CAC) Sergio Hornai akompaña husi Komisariu Adjuntu ba Asuntu Investigasaun Kriminál Augosto Castro, Komisariu Adjuntu ba Asuntu Prevensaun no Sensibilizasaun Luis Sampaio, Diretor Servisu Apóiu Kooperasaun (SAK) Carlos Bento no xefe unidades sira hala’o sorumutu kortezia ida ho Ambassador Estadu Unidus America (EUA) nian mai Timor-Leste Kevin Blackstone iha Salaun Sorumutu CAC Farol Dili.

Sorumutu kortezia durante oras rua resin ne’e parte rua ko’alia kona-ba kontinuasaun servisu di’ak entre CAC ho Embaxada EUA nian iha Timor-Leste iha área formasaun ba EAK haknar-an iha CAC no programa prioridade luta kontra korrupsaun seluk.

Komisariu CAC Sergio esplika ba Ambassador Kevin kona-ba lala’ok servisu CAC nian durante tinan 10 ho ninian programa sira iha área sensibilizasaun ka hametin boa-governasaun, investigasaun kriminál, kooperasaun no dezenvolvimentu instituisionál.

Komisariu esplika ba Señor Ambassador Kevin kona-ba CAC nian servisu hanesan orgaun polisia espesializada atu asegura transparánsia no akuntabilidade ba implementasaun orsamentu jerál Estadu hodi benefisia povu no nasaun nian prosperiedade.

Iha sorumutu ne’e, Komisariu Sergio espresa Terseira Mandatu Komisariu ninian politika nakloke-an atu halo kooperasaun di’ak no komprensaun mutuál ho Embaxada EUA nian iha Timor-Leste liuliu iha área formasaun investigasaun kriminál ba Espesialista Anti-Korrupsaun (EAK) ne’ebé durante ne’e la’o di’ak.

Iha oportunidade furak ida ne’e, Ambassador Kevin espresa ninian prontidaun atu kontinua servisu hamutuk ho CAC iha programa formasaun ba EAK, ajudus ekipamentus IT no área boa-governasaun ka anti-korrupsaun nian. (*)