“Lei MPCC Define Politika Estratejiku Nasionál Ba Entidade Estadu Atu Kontribui Kombate Korrupsaun” Luis Sampaio

“Lei MPCC Define Politika Estratejiku Nasionál Ba Entidade Estadu Atu Kontribui Kombate Korrupsaun” Luis Sampaio

Dili- Komisariu Adjuntu Comissão Anti-Corrupção (CAC) ba Asuntu Prevensaun no Sensibilizasaun Luis de Oliveira Sampaio afirma Lei Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC) define politika nasional estratejiku ba kombate korupsaun. Nune’e iha futuru sei envolve entidade estadu hotu atu konteibui idea no matenek ne’ebé sira iha hodi hamutuk kombate korupsaun.

Komisariu Adjuntu Luis ko’alia lia hirak ne’e ba dirijente no funsionariu públiku sira iha Ministériu Antigus Kombatente Libertasun Nasionál (MACLN) bainhira senbiliza Lei Nú. 7/2020 MPCC iha salaun Katedrál Kolmera Dili, Tersa-feira (16/11).

Uluk bainhira ita ko’alia kona-ba korupsaun, ema hanoin de’it Mak CAC no  ba Ministériu Publiku. Maibé Lei foun (MPCC) ne’e Lae. Hotu-hotu (ajénte estadu)  iha dever morál atu partisipa. Iha livru polítika estratéjia nasionál obriga ema hotu tenke iha oportunidade atu fó sira ninian kontribuisaun idea no matenek durante servisu iha area ne’ebé define”, Komisariu Adjuntu Luis subliña.

Ba dirijente no funsionariu MACLN nian Komisariu Adjuntu Luis esplika mós katak lei MPCC nia vizaun estratéjiku tebes atu salva guarda interese superior povu no estadu ninian, salva mós funsionariu sira wainhira hotu-hotu kumpre dever sira Lei define mak sei protejidu no sei ta’is kredibilidade no integridade servidor sira nian.

Lei MPCC mai ho prosesu ne’ebé naruk atu ta’is servidor estadu sira nia kredibilidade, integridade, étika no morál atu asegura estadu nia riku soin sira”, Komisariu Luis salienta.

CAC tuir Lei Nu 8/2009 15 Jullu iha artigu 5 hatete iha materia Prevensaun kriminál, Komisaun iha kompeténsia atu: a) Halibur (rekolla) no analiza informasaun hirak ne’ebé ka’it ho kauza Sira, no Prevensaun Korrupsaun nian; b) halo asaun Sira kona-ba sensibilizasaun hodi limita lalaok Korrupsaun nian, motiva Ema Sira atu kuidadu (prekausaun) ka hamenus (redus) hahalok no situasain hirak ne’ebé lori (fasilita) ema ba hamosu hahalok kriminozu Sira; c) fo hanoin (akonsella) kualker instituisaun ka entidade publika kona-ba oinsa prevene no funu hasoru hahalok Korrupsaun nian. (*)