Komisariu Sergio Extende Kargu Chefias ba Datoluk no Fó Posse ba Kargu Chefia Na’in 11

Farol – Komisariu Comissão Anti Corrupcão (CAC) Sergio Hornai Kinta-feira (5/8) ohin fó tomada de posse ba Espesialista Anti-Corrupção (EAC) na’in 11 hodi okupa kargu chefia diresaun no unidades sira ba mandatu tinan rua 2021-2023 iha edifisiu CAC Farol Dili.

Realizasaun serimonia solene tomada de posse ida ne’e nu’udar implementasaun karta ofisiál no despaisu Komisariu ho númeru oficio n.o 33/C-GC/CAC/VI/2021 ho asuntu homologacao em Comissão de Servico do Cargos de Direção de Chefia de CAC haruka ba iha Prezidenti Comissão Função (CFP) loron 7 Juñu 2021 liu ba.

Desizaun Prezidente CFP DR. Faustino Cardoso nian tun iha Decisao Nu. 4259/201/CFP iha loron 23 Juñu 2021 hodi fo biban Komisaun formaliza desizaun ne’e iha loron ohin liu husi tomada de posse ba empossadu sira tuir Lei Comissão Função Publica (CFP) nian; Lei Nu. 7/2009, de 15 de Jullu.

Emposadu na’in 11 hirak balun assume ona kargu chefias durante periodu tolu hahú husi Segundu Mandatu Komisariu nian no balun periodu lima hahu iha Primeiru Mandatu Komisariu nian. Kargu chefias hirak ne’e nivel diretor hamutuk nain tolu (3) no xefe unidade na’in ualu (8).  

Komisariu Sergio iha ninian intervensaun hateten serimonia tomada de posse ba kargu chefia estrutura ba nomeiasaun iha CAC ne’ebé ita hala’o ohin reprezenta fins husi hakat ida, husi hakat sira seluk ne’ebé hala’o tiha ona iha loron 21 fulan juñu 2019 liu ba” Katak Komisariu Sergio iha ninian intervensaun. 

Komisariu Sergio afirma tomada de posse nu’udar aktu solene ida atu konsolida funsionamentu estrutura orgánika CAC ba periodu 2021-2023. Estrutura ne’e mosu atu responsavel ba implementasaun jestaun polítika sira ne’ebé define ona iha Lei Nú. 8/2009 konaba Kriasaun CAC, Dekretu lei 23/2015 estatutu orgánika CAC no Dekretu Lei Nú. 24/2015 kona-ba kareira EAC nian.

Hau deseza no fó votus susesu ba emposada sira iha vida instituisaun,” Komisariu Sergio subliña.

Konvidadus importante sira ne’ebe mak mai partisipa iha serimonia ofisiál ohin mak Ministru Prezidénsia Konsellu Ministru no Porta Voz VIII Governu Konstitusionál Dr. Fidelis Magalhaes, Prokurador Jerál Repúblika Dr. Alfonso Lopez, Komisaria Comissão Funcão Publica Maria Sarmento, Provedora Direitus Humanus no Justisa Dra. Jesuina Gomes, Defensor Jeral Republika Dr. Cancio Xavier no konvidadus importante sira seluk.

Espesialista Anti-Corrupcao (EAC) sira ne’ebe simu posse ohin mak;

1. EAC Jose de Araujo Verdial ba Diretor lnvestigasaun

2. EAC Luis Ersio de Jesus Ximenes Guterres ba Diretor de Apoio no Kooperasaun

3. EAC Emiliio Freitas Quintas ba Chefe da Unidade de lnvestigasaun Criminal 

4. EAC Carlos Bento Mau Bere ba Chefe da Unidade de Pessoal de Apoio,

5. EAC Rosario Salsinha ba Diretor Prevensaun no Sensibilizasaun

6. EAC Euclides Vidal Madeira ba Chefe da Unidade de lnformasaun no Seguransa,

7. EAC Sergio Gongalves ba Chefe da Unidade de Planeamento, Aquisação e Contratação,

8. EAC Cirilio Hoas Loca Abi, Chefe da Unidade de Estudos e Avaliacao,

9. EAC Antonio Alves da Cruz ba Chefe Unidade de lnspecao no Monitorizacao,

10. EAC Leonilda Rosa Soares ba Chefe da Unidade de Promocao no Valores lntegridade,

11. EAC Maria Virginia Pereira da Costa Belo ba Chefe da Unidade de Gestao Financeira e Logistica. (*)

Komisariu CAC Sergio “Kolabora ho Lei MPCC Deklara Rikusoi ou Estadu Foti”

Delta Nova  – Sesta-feira (23/7) ohin, Komisariu Comissão Anti-Corrupção (CAC) Sergio Hornai akompaña husi Komisariu Adjuntu ba Asuntu Prevensaun e Sensibilizasaun Luis Sampaio ho Espesialista Anti-Korrupsaun (EAK) kumpri konvite husi Ministeriu Ensinu Superior no Kultura (MSSK) ba hala’o esplikasaun Lei Nú. 7/2020 26 de Augosto – Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC) ba servidór povu ho kargu xefias no asesor sira hamutuk nain 93 ne’ebé haknar-an iha Ministériu ne’e iha Salaun Delta Nova Dili.

Komisariu Sergio Hornai husu ba servidor Estadu ne’ebé assume kargu xefias sira iha MSSK atu kolabora ho Estadu iha implementasaun lei MPCC hodi deklara rikusoin no interese ba CAC no Supremu Tribunál Justisa (Tribunál Rekursu) ho loloos.

Se funsionariu Públiku katak Komisariu Sergio hatudu komportamentu dis-obidensia hodi la deklara rikusoi ho loloos mak Estadu sei uza aksaun represivu foti rikusoi injustifikada funsionariu nian no obrigadu tenke ba hatan iha tribunál. 

“Se aban bainrua ha’u ho ita boot (servidor Estadu) sira iha rikusoin (Hammer, Pajero, uma andar no osan tau iha banku) ne’ebé labele justifika (deklara loloos ba CAC ho Supremu Tribunal Justisa) ho loloos! Estadu sei foti. Fó tempu ba ita (funsionáriu Estadu) atu defende (an) iha tribunál,” Katak Komisariu Sergio ba partisipantes sira.

“Se ita labele presta deklarasaun ho didi’ak! Ita ninian sasan (rikusoin) Estadu sei foti e ita sei ba hatan tan iha tribunál. Ita simu responsabilidade dobru,” Komisariu Sergio afirma.

Komisariu husu ba funsionariu Estadu assume kargu xefia sira; xefe unidade, xefe seksaun, xefe departamentu, diretór nasionál, diretor jerál no asesor sira atu kolabora.

Konsekuénsia todan husi servidor povu Timorense la kolabora ho lei MPCC iha futuru mak Estadu sei uza medidas represivu hodi nune’e funsionariu dis-obidensia sira simu responsabilidade kriminalmente.

Programa konsiensializasaun no diseminasaun informasaun kona-ba lei MPCC ne’ebé MSSK realiza ne’e importante, di’ak no pertinente atu servidor Estadu sira nakloke ba malu hodi fahe informasaun kona-ba Lei MPCC ba interese servidor estadu rásik no ba Estadu Timor-Leste.

Komisariu Adjuntu CAC Luis de Oliveira Sampaio konsentra esklarese Lei MPCC Kapitulu II Regime de Declaração de Rendimentos, Bens e Intereses husi artigu 27 too artigu 58 kona-ba oinsá obrigatoriu ajente públiku halo deklarasaun rikusoin ba iha CAC no membru orgaun soberanu sira; Prezidente Repúblika, Deputadu, no Membrus Governu sira ba deklara iha Supremu Tribunál Justisa.

Iha implementasaun lei MPCC Komisariu Adjuntu CAC Luis Sampaio subliña artigu 27 to’o artigu 58 Lei MPCC ne’e obriga ajente públiku atu deklara obrigatoriamente sira ninian saláriu mensál, rikusoi eransa no interese imprestisimu individu ho banku, entre individu ho individu no individu ho kooperativas ruma ho ninian funan sira.

Komisariu Adjuntu Luis Sampaio mós esplika ba partisipantes sira sanksaun, multa, koima no pena prizaun husi tribunál bainhira ajente públiku ida rekuza atu kolabora ho CAC no hatudu des-obidensia ba lei MPCC espesialmente artigu deklarasaun rikusoin nian.

Komisariu lori Komisaun nian naran agradese ba kooperasaun mutuál entre MSSK ho CAC iha diseminasaun informasaun kona-ba Lei MPCC ba servidor Estadu nian. (*)

Senior Management CAC Hala’o Sorumutu ho Ambassador EUA Kevin

Dili – Iha loron Tersa-feira (20/7) ohin, Komisariu Comissão Anti-Corrupção (CAC) Sergio Hornai akompaña husi Komisariu Adjuntu ba Asuntu Investigasaun Kriminál Augosto Castro, Komisariu Adjuntu ba Asuntu Prevensaun no Sensibilizasaun Luis Sampaio, Diretor Servisu Apóiu Kooperasaun (SAK) Carlos Bento no xefe unidades sira hala’o sorumutu kortezia ida ho Ambassador Estadu Unidus America (EUA) nian mai Timor-Leste Kevin Blackstone iha Salaun Sorumutu CAC Farol Dili.

Sorumutu kortezia durante oras rua resin ne’e parte rua ko’alia kona-ba kontinuasaun servisu di’ak entre CAC ho Embaxada EUA nian iha Timor-Leste iha área formasaun ba EAK haknar-an iha CAC no programa prioridade luta kontra korrupsaun seluk.

Komisariu CAC Sergio esplika ba Ambassador Kevin kona-ba lala’ok servisu CAC nian durante tinan 10 ho ninian programa sira iha área sensibilizasaun ka hametin boa-governasaun, investigasaun kriminál, kooperasaun no dezenvolvimentu instituisionál.

Komisariu esplika ba Señor Ambassador Kevin kona-ba CAC nian servisu hanesan orgaun polisia espesializada atu asegura transparánsia no akuntabilidade ba implementasaun orsamentu jerál Estadu hodi benefisia povu no nasaun nian prosperiedade.

Iha sorumutu ne’e, Komisariu Sergio espresa Terseira Mandatu Komisariu ninian politika nakloke-an atu halo kooperasaun di’ak no komprensaun mutuál ho Embaxada EUA nian iha Timor-Leste liuliu iha área formasaun investigasaun kriminál ba Espesialista Anti-Korrupsaun (EAK) ne’ebé durante ne’e la’o di’ak.

Iha oportunidade furak ida ne’e, Ambassador Kevin espresa ninian prontidaun atu kontinua servisu hamutuk ho CAC iha programa formasaun ba EAK, ajudus ekipamentus IT no área boa-governasaun ka anti-korrupsaun nian. (*)

Koordenador Jerál Expo Dubai 2020 DR. Lito Vong Hala’o Sorumutu ho Lideransa CAC

Dili – Komisariu Commissão Anti-Corrupção (CAC) Dr. Sergio Hornai akompaña husi Komisariu Adjuntu ba Asuntu Prevensaun no Sensibilizasaun Dr. Luis de Oliveira Sampaio ho estrutura ezekutivu Diresaun Servisu Apóiu no Kooperasaun, Diresaun Prevensaun no Diresaun Investigasaun Segunda-feira (28/6) ohin simu Koordenador Jerál Expo Dubai 2020 Prof. DR Manuel “Lito” Vong hodi hala’o sorumutu durante oras tolu (3) resin iha edifisiu CAC Farol Dili.

Komisariu Sergio Hornai lori estrutura Komisaun nian naran espresa laran kontente ba DR. Manuel Vong ninian prezensa iha Uma CAC Farol no, uma povu doben Timor-Leste hodi esplika kona-ba asuntu Expo Dubai 2020.

“Ida ne’e onra boot ida (mai CAC) ita boot mai hamutuk ho CAC hodi partilla hanoin balun ba iha dezeño boot ida mak Estadu ida ne’e karik haree importante atu halo ba iha futuru,” katak Komisariu iha ninian liafuan boasvindas.

“Iha preukupasoens barak mai husi komunidade. Sira hakarak hateke besik liu tan sa rezultadu (Expo 2020) mak atu lori (fila) mai (hodi benefisia povu Timor-Leste) iha aktividades (Expo Dubai 2020) sirak ne’e,” Komisariu Sergio hatutan tenik.

Aktividades Expo Dubai 2020 katak Komisariu Sergio sa retornu mak Timor-Leste sei hetan iha kurtu prazu, médiu prazu no longu prazu hodi asegura estabilidade investimentu atu bele benefisia no fó retornu mai iha Timor.

Komisau presiza rona esplikasaun husi responsavel másimu Expo Dubai 2020 DR. Manuel Vong nian tamba iha preokupasaun públiku nian ne’ebé hamosu perguntas barak no presiza DR Lito Vong mai partilla mai iha Komisaun nu’udar medidas prevensaun korrupsaun.

Partilla informasaun ho CAC katak Komisariu Sergio hanesan instituisaun independente ida ne’ebé eziste ho ninian kompeténsia haree kona-ba despezas Estadu nian ne’ebé mak aloka ba iha aktividades seguransa públiku ninian.

“Hakarak ka lakohi (CAC) presiza iha koñesimentu para atu nune’e fásil hateke hodi distinge ida ne’ebé mak los no ida ne’ebé mak la loos,” Komisariu Sergio afirma.

“Ida ne’e atu evita julgamentu iha sosiedade sem iha koñesimentu ida kle’an hodi distinge ida korekta ba iha situasaun sira hanesan ne’e,” Komisariu Sergio subliña.

Durante sorumutu ne’e DR. Lito Vong esplika ba lideransa Komisaun nian kona-ba Expo Dubai 2020 ne’ebé kobre programas, planus no aktividades ne’ebé sei halo iha Timor no preparasaun ba iha Dubai no mos Post Expo Dubai.

DR. Lito Vong nu’udar responsavel másimu nian esplika ba estrutura Komisaun nian ne’ebé Expo Dubai 2020 fahe ba faze tolu (3); pre-expo, expo no post expo. Expo Dubai 2020 ne’e kobre área haat (4); turizmu hospitalidade, agrikultura no peskas, petróliu no mina rais no área transporte lojistika no infraestrutura. (*)