CAC Aprezenta Proposta OGE 2022 ba Komisaun A PN

Dili – Iha loron Tersa-feira (9/11) Senior Management Comissão Anti-Corrupção (CAC) iha Terseira Mandatu Komisariu nian kompostu husi Komisariu Sergio Hornai, Komisariu Adjuntu nain tolu (3) Augusto Castro, Luis Sampaio, Alexandre Freitas akommpaña estrutruta Espesialista Anti-Korrupsaun (EAK) nian tomak ba aprezenta proposta orsamentu Orsamentu Jerál Estadu (OGE) 2022 nian ba iha Komisaun A Parlamentu Nasionál (PN) iha Sala Konferensia PN Dili.

Totál Proposta OGE CAC tuir envelope fiskál 2022 nian ne’ebé Senior Management CAC aprezenta ohin ba Komisaun A PN hamutuk $1,414,230. Totál proposta CAC tuir envelope fiskál 2022 ne’e sei kobre kategoria rua; Salariu e Vensimentu $937,966 no Bens e Servisus $476.264.

Iha aprezentasaun OGE ohin, Senior Management CAC aprezenta mós totál proposta addisionál hamutuk $990,352.00.

Durante diskusaun, Senior Management CAC halo justifikasaun proposta OGE CAC 2022 nian ba deputadu sira ho programa prinsipál rua; Asesu ba Justisa no SEGUNDU Boa Governasaun no Jestaun Institusionál ho kada programa iha ninian sub-programa no aloksaun orsamentu sira.

Programa PRIMEIRU Asesu Justisa tuir proposta OGE nian sei uza orsamentu hamutuk 33.504.00 iha ne’ebé ninian sub-programa DAHULUK Informasaun no Seguransa sei kobre aktividades rua; IDA Haforsa no Estabelese Rede Informasaun no RUA Jestaun Keixa Indisiu Kazu Krime Korrupsaun.   

Sub-Programa DARUAK Investigasaun Kriminál sei kobre aktividades sei kobre aktiidades tolu (3); IDA Halibur provas krimi korrupsaun, RUA Kondisaun ba Inskrisaun no TOLU Produs relatoriu finál haruka ba iha Ministériu Públiku.

Programa SEGUNDU Boa Governasaun no Jestaun Institusionál nu’udar programa boot Komisaun nian ho ninian sub-proggramas hamutuk sia (9) no aktividdes lubuk ida iha tinan 2022.

Sub-Programa DAHULUK Hametin Integridade Institusionál ho ninian atividades rua’ IDA Dezenvolve Estratezia Nasionál Anti-Korrupsaun (ENAK) no RUA Finaliza Elaborasaun Paktu Integridade.

Sub-Programa DARUAK Deklarasaun Rendimentu Bens no Interese – DRBI iha ninian atividades rua; DAHULUK Rejistu DRBI no DARUAK Halo Verifikasaun ba DRBI.

Sub-Programa DATOLUK Estudu no Avaliasaun Risku Korrupsaun iha ninian atividades tolu (3); DAHULUK Halo survey persepsaun publiku kona-ba rísku korrupsaun iha Timor-Leste, DARUAK Estudu Avaliasaun Rísku Korrupsaun no DATOLUK Observasaun Eleisaun Prezidensiál.

Sub-Programa DAHAT Monitorizasaun no Inspeksaun  ho nian aktividades rua (2); DAHULUK Halibur no analiza rísku korrupsaun iha projetu sira ne’ebé finansia ho OGE no DARUAK Halo inspeksaun ba patrimoniu Estadu (Bens moveis no imoveis).

Sub-Programa DALIMAK Promove Valór sira Anti-Korrupsaun ho ninian atividades lima (5)’ DAHULUK realiza asaun sensibilizasaun iha setor edukasaun formál (estudantes), DARUAK Realiza asaun sensibilizasaun sentru formasaun sira (vokasionál), DATOLUK realiza asaun sensibilizasaun ba administrador no formador sira iha setor edukasionál, DAHAT Sosializa valór anti-korrupsaun ba grupu kategoriál sira DALIMAK Sosializa Lei MPCC nú. 7/2020.

Sub-Programa DANE’EN Dezenvolvimentu no divulgasaun informasaun anti-korrupsaun ho ninian atividades tolu (3) DAHULUK Dezenvolve materia anti-korrupsaun integra iha kurikulum ensinu superior, DARUAK Produs materia asesoria sira ba sensibilzasaun nian no DATOLUK Upgrade média komunikasaun no disemina informasaun anti-korrupsaun ba públiku.

Sub-Programa DAHITU Sistema Internál ho ninian atividade tolu (3); DAHULUK Dezenvolvimentu estratéjiku no fortalesimentu institusionál, DARUAK Dezenvolve no Revizaun Kuadrus Legais no Regulamentu sira no DATOLUK Dezenvolve sistema digitalizasaun relasiona ho servisu CAC.

Sub-Programa DAWALU; Jestaun Rekursu ho ninian atividades importante lima (5); DAHULUK Jestaun Rekursu Humanu, DARUAK Jestaun Rekursu Finanseira, DATOLUK Jestaun Patrimoniu no Lojistika, DAHAT Aprovizionamentu no Jestaun Kontratu no DALIMAK Jestaun Gabineti Komisariu no Komisariu Adjuntu sira.

Sub-Programa DASIAK Kooperasaun no Parseria ho ninian aktividades rua; DAHULUK Kooperasaun no DARUAK Koordena Implementasun UNCAC..

Diskusaun proposta orsamentu ne’e lidera husi Prezidente Komisaun A PN Deputadu Joaquim “Boraluli” dos Santos akompanha ho Vice Prezidenti Deputadu Francisco de Vasconselo, Deputadu Adriano do Nascimento, Deputada Bankada Opozisaun Carmelita Moniz no Patrocino Fernandes no deputadu Luis Roberto. (*)

Lei MPCC Fortalese Boa Governasaun, Transparánsia, Integridade Aas no Hasees Servidór Estadu husi CoI

Dili- Komisariu Comição Anti Corrupção (CAC) Sergio Hornai hamutuk ho Komisariu Adjuntu Prevensaun no Sensibilizasaun Luis de Oliveira Sampaio Kuarta-Feira (27/10) ohin disemina informasaun kona-ba Lei Nú 7/2020- Lei Medidas Prevenção Combate Corrupção (MPCC) Senioa Management Banco Central Timor-Leste (BCTL) ne’ebé lidera husi Abrão de Vasconselos iha Otél Novo Turismo Bidau Dili.

Iha Sesaun oportunidade ne’e, Komisariu Sergio ko’alia ba Governadór Abrão de Vasconselho ho nia dirijente sira katak boa governasaun no transparánsia sai hanesan aliserse ida mai husi demanda Konstituisaun Repúblika.

Komisariu Sergio Hornai ba estrutura BCTL katak Lei MPCC liu-liu iha Rejime Deklarasaun Rendimentu Bens no Interese (DRBI) revela espiritu atu haklean integridade Servidór Estadu nian hodi halo servisu ho responsabilidade, onestidade, transparánsia no akuntabilidade ba povu ho nasaun nian diak no prosperiedade.

Lei (MPCC) ida ne’e tulun ita (servidor povu) atu hasa’e ita ninian integridade atu nune’e bele iha kapasidade no lejitimidade wainhira ezerse funsaun iha servisu fatin hodi hase’es an husi konflitu de interese (CoI),” Katak Komisariu Sergio.

Iha oportunidade hanesan, Komisario Adjuntu Luis Sampaio fokus esplika konteudu sira husi lei MPCC nian Kapitulu II husi Artigu 27 até artigu 58 kona-ba  Autoridade kompetente ba implementasaun deklarasaun nian, Pesoa sira ne’ebé obrigatoriamente atu deklara, membru agregadu familiar no deklarante sira, konteudu deklarasaun, periodu deklarasaun, verifikasaun, infrasaun no sansaun sira.

Iha okaziaun ne’e, Komisario Sergio espresa nia apresiasaun ksolok nian ba Governadór Banco Central Timor-Leste ho nia estrutura tomak ne’ebé hatudu boa vontade no inisiativa di’ak hodi konvida CAC hala’o sorumutu sesaun partilla hamutuk ba Lei MPCC nian, espesialmente Kapitilu II: Deklarasaun Rendimentu Bens no Interese ninian. (*)

Senior Management CAC hala’o Sorumutu Kortezia ho KomJer PNTL Faustino

Dili- Senior Management Comição’Anti Corrupção (CAC) lidera husi Komisariu Sergio Hornai, akompaña husi Komisariu Adjuntu Augusto Castro, Luis de Oliveira Sampaio, Alexandre Freitas hala’o sorumutu kortezia ho Komandante Jeral Polisia Nasionál Timor-Lorosa’e (PNTL) Faustino ds Costa, Sesta-Feira (15/10) ne’e iha Salaun Gabinete PNTL, Caicoli Dili.

Objetivu husi sorumutu kortezia ne’e atu hametin lasu kooperasaun institutional entre CAC ho PNTL koalia mos atu revona MoU ne’ebe lider instituisaun rua ne’e asina iha loron 22 fulan Fevereiru 2016 no termina iha loron 22 Fevereiru 2020.

Sorumutu kortezia ida ne’e nudar kontinuasaun sorumutu nebe Komisariu Segundu Mandatu Aderito Pinto Tilman halo iha pasadu hodi haforsa no melloria liu-tan servisu entre instituisaun rua ne’ebe sei kobre; Apoiu seguransa ba CAC, fahe informasaun kriminal, utiliza fasilidade tekniku, infrasturutur fiziku, halo operasaun no formasaun konjunta.

Liu husi sorumutu kortezia ne’e, Komisariu Sergio Hornai espresa mós nia apresiasaun ba Komandante PNTL ne’ebé sempre hatudu ninia prontidaun hodi koopera hamutuk ho CAC ba servisu interese estadu nian iha ámbitu luta ba prevensaun no kombate korrupsaun iha Timor-Leste. (*)

Jestór CEF no PFMO Aprezenta Dadus Investigasaun Kriminál nian mai CAC

Dili – Projetu PFMO komponente 2 liu husi nia Jestór CEF Dr. Manuel Santos no Xefe Inspektór Dr. Jorge Duque, Sesta-Feira (15/10) aprezenta rezultadu servisu Tratamentu Dadus kona-ba Relatóriu Annuál CAC nian liu husi esplanasaun Modulu Excel no Baze Dadus mai Komisariu Comissão Anti  Corrupcao (CAC) Sergio Hornai nebe marka mos prezensa Komisariu Adjuntu ba Asuntu Investigasaun Augusto Castro no Espesialista Anti-Corrupção (EAK) iha Hotel Novu Turismo Lecidere Dili.

Dr. Manuel Santos introdus mai CAC relativamente ho investigasaun kriminál ba Rejistu no Tratamentu Dadus nian. Iha tempu hanesan aprezentador seluk Dr. Jorge Dukes halo esplanasaun konaba rekollamentu dadus no tratamentu estatístiku dinámiku durante iha kampu bazeia ba modulu excel, modulu baze dadus no tabela dinámika.

Hafoin aprezenta no esplanasaun rezultadu rekollamentu dadus mai CAC, Komisariu Sergio Hornai iha nia intervensaun espresa ninia hanoin katak dadus ne’ebé PFMO aprezenta mai CAC ne’e útil tebes espesialmente iha núkleu brigada ne’ebé reponsavel ba baze dadus nian.

Ida ne’e útil ba CAC, espesialmente parte kampu traballu nian iha investigasaun kriminál. Talves ho forma ida ne’e bele ajuda oituan CAC nia servisu atu fasilita iha parte distribuisaun, kontrolu no ba buat hotu”, Katak Komisariu Sergio.

Iha biban ne’e, Komisariu Sergio Hornai akresenta mós atu iha kooperasaun ida metin liu-tan entre PFMO no CAC iha futuru hodi apóiu nafatin CAC iha ámbitu dezenvolvimentu institusionál no fortalese sistema ida konsolidadu.

La’os deít iha jestaun administrativu, maibé bele tulun CAC en termus iha parte forensik nian relativamente ho análiza, averiaguasaun, no notisia krime sira, Katak Komisariu Sergio.

Komisariu Sergio mos manifesta CAC ninian interese espesial ba PFMO, atu nune’e posivel iha futuru bele dezenvolve di’ak liu-tan la’os área kampu politika, maibé konkretizasaun ba sistema ne’ebé iha hanesan prátika operasionál nian mos.

PFMO nu’udar parseria ba supervizaun Finansa Públika iha Timor-Leste ligadu ho prevensaun no kombate kriminalidade ekonómika no finanseiru. PFMO mos halo kolaborasaun iha formasaun ba kuadrus instituisaun sira iha Timor-Leste Timor-Leste ne’ebe instituisaun Comissão Anti-Corrupção mos hetan benefisiu. (*)