CCC Vasconselos “Sura ho Ami, Ami Prontu Kolabora ho CAC”

Dili – Chefe Casa Civil (CCC) Dr. Francisco Vasconselo hateten Gabineti Prezidensia Republika ne’ebé nia lidera iha Mandatu Nai Prezidenti Republika Dr. Francisco Guterres Lu-Olo nian prontu kolabora diak ho Comissão Anti-Corrupção CAC) iha implementasaun Lei Nu. 7/2020 26 de Augosto – Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC) ne’ebé sei hahu implementa iha loron 22 Fulan Fevereiru.

CCC Vasconselo hatoo afirmasaun ne’e wainhira ofisialmente loke workshop loron ida diseminasaun lei MPCC ba kargu chefia sira iha Gabineti Prezidensia Republika Kinta-Feira (11/2) ohin iha Salaun China Palasiu Prezidenti Nicolau Lobato Aitarak Laran Dili.

“Ami prontu koopera ho CAC, sura ho ami iha (luta prevene no) kombate korrupsaun iha ita nian rai Timor-Leste. Tamba, korrupsaun mak inimigu boot dezenvolvimentu iha ita nian rai,” Promete CCC Vasconselo iha ninian intervensaun.

CCC Vascolselo hatutan teni, prevene no kombate korrupsaun iha nasaun joven Timor-Leste Timoroan sira ninian responsabilidade. Nai Przeidenti Republika Dr. Francisco GUterres Lu-Olo promulga lei MPCC no Gabineti Prezidensia pronto atu kumpri lei ne’e hodi hahu implementa.

CCC Vasconselo mos husu ba staff sira iha Gabinete Prezidensia nian atu deklara rikusoi ho honestidade no hatudu ba povu Timor-Leste katak Prezidenti Republika promulga lei MPCC no Gabineti pronto iha primeira linha atu implementa lei ne’e.

“Oinsa atu halo deklarasaun (rikusoi)? Iha deklarasaun ne’e tenki hatudu honestidade. Kuandu iha deklarasaun mak (la honestu), kuandu CAC komesa tuir-tuir hanesan asu oan nurak tuir ita deklara rikusoi mak ita foin… eipa buat uluk (sei assume kargu) halo ladiak ne’e mak keta bolu ona hau karik?,” CCC Vasconselo ilustra iha ninian intervensaun. (*)

Disemina Lei MPCC, CAC La Hanourin Funsionariu Estadu Hanesan Professor no Instructor

Dili – Komisariu Comissão Anti-Corrupção (CAC) Dr. Sergio Hornai koalia ba servidor Estadu sira ne’ebé haknar an iha Gabineti Prezidensia Republika lidera husi Chefe Casa Civil Dr. Françisco Vasconselos katak Komisaun la hanourin funsionariu Estadu sira hanesan professor no instructor ba Lei Nu. 7/2020 26 de Augosto – Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC) durante diseminasaun.

Maibe, Terseiru Mandatu Komisariu nian katak Komisariu Sergio nudar Timoroan, nudar belun halo esforsu hotu atu partilha lei MPCC hodi nune’e bele hariku liu tan Timoroan servidor povu sira servisu iha Palasiu Prezidenti nian hanoin atu komplementa Lei MPCC nian ispiritu.

Komisaun katak Komisariu Sergio nudar autoridade lejitimu atu implementa Lei MPCC sei servisu hamutuk ho autoridade judisial buka interiorize didiak hodi halo artikulasaun ida metin. Komisaun mos sei halo kolaborasaun diak ho instituisaun autonoma no linhas ministeriais sira hodi tau atensaun no empfaze ba implementasaun Lei MPCC.

Diseminasaun Lei MPCC Kinta-feira (11/2) ohin, Komisariu Sergio akompanha husi Komisariu Adjunto ba Asuntu Prevensaun Dr. Luis Sampaio ho Diretor Geral Prevensaun Dr. Rosario Araujo disemina MPCC ba kargu chefia sira iha Gabineti Prezidensia Republika iha Salaun China Palasiu Prezidenti Nicolau Lobato Aitarak Laran Dili. (*)

Lei MPCC atu Hametin Koezaun Timoroan nian ba Prevensaun no Kombate Korrupsaun

Dili – Komisariu Comissão Anti-Corrupção (CAC) Dr. Sergio HOrnai hateten Lei Nu. 7/2020 26 de Augosto – Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC) Timor-Leste presija ona implementa Lei ne’e ba servidor publiku sira nudar obrigasaun ho vizaun atu hametin Timoroan sira ninian koezaun ba prevensaun no kombate kriminalidade korrupsaun iha aspeitu hotu iha rai doben Timor-Leste.

Komisariu Sergio hatoo lia hirak ne’e iha ninian intervensaun wainhira hamutuk ho Komisariu Adjunto ba Asuntu Prevensaun no Sensibilizasaun Dr. Luis de Oliveira Sampaio no ekipa Espesialista Anti-Korrupsaun (EAK) kumpri konvite Prezidenti TIMOR GAP, E.P. Dr. Antonio Sousa Loyola nian ba partilha lei MPCC ba empregadus sira iha loron Tersa-feira (9/2) iha Salaun João Paulo II Konventu Madre Salesiana Filhas de Maria Auxiliadora (FMA) Comoro Dili.

Lei MPCC katak Komisariu Sergio mosu atu fasilita halo komunikasaun horizontal no vertical ba iha instituisaun publiku hotu atu konsiente katak importante tebes Timoroan sira konsolida ninian instituisaun nakonu ho responsabilidade hodi hametin koezaun ida ba iha (moris) prosperiedade.

“…. Para nune’e, labele hamosu pratikas sira ne’ebé mak atu lori (servidor Estadu iha TIMOR GAP, E.P) sira ba monu iha irregularidades no pratika krimi korrupsaun,” katak Komisariu Sergio Hornai.

Iha oportunidade ne’e, Komisariu Sergio Hornai mos hatoo apresiasaun a’as no agradese wai’n ba konvite Prezidenti TIMOR GAP, E.P. ho ninian estrutura atu CAC ba partilha lei foun ne’e nudar esforsu Timoroan sira haknar an iha Kompanha Estatal ne’e oinsa atu hametin politika prevensaun no kombate kriminalidade korrupsaun.

Komisariu Sergio hateten konvite Prezidenti TIMOR GAP, E.P. Sousa Loyola nudar laran diak no intensaun jenuina intelektual Timoroan ida nian atu servi povu no nasaun Timor-Leste iha kompanha Estatal atu artikula politika prevensaun no kombate kriminalidade korrupsaun iha knar fatin.

Meius partilha informasaun lei MPCC ne’ebé inisia Prezidenti/CEO TIMOR GAP, E. P. Sousa Loyola mos atu evita no lori risku ba iha ninian estrutura no empregadus sira iha kompanha Estatal ne’e atu halo konsolidasaun estratejiku ba hametin liu tan boa-governasaun, prinsipiu transparansia no akuntabilidade hodi kontribui ba iha deklarasaun rikusoi.

Komisariu Sergio afirma lei MPCC fo proivizaun lubuk ida atu Timoroan sira haknar an iha TIMOR GAP, E.P ne’e kuidadu an liu tan iha servisu sira no komprimitidu atu deklara rikusoi wainhira lei ne’e entrada em vigor.

Lei MPCC mos rekere atu kargu chefia sira tinan-tinan obrigatoriamente deklara ba autoridade kompetente; CAC no Tribunal Rekursu atu ofisial autoridade rua ne’e bele detekta rendimentu seridor publiku assume kargu chefia sira durante peiodu mandate iha inisiu, anualidade, final mandate no post ezersisiu mandate nian.

“Ita buka halo esforsu hotu atu hametin ita (servidor publiku) ninian integridade liu husi prestasaun servisu ida diak, hase’es an husi kultura ne’ebé la apropriadu atu nune’e bele muda ita ninian komportamentu sira,” Komisariu Sergio afirma. (*)

CAC Disemina Lei MPCC ba Empregadus TIMOR GAP, E.P.

Dili – Tersa-feira (9/2) ohin, Komisariu Comissão Anti-Corrupção (CAC) Dr. Sergio Hornai hamutuk ho Komisariu Adjjunto ba Asuntu Prevensaun no Sensibilizasaun akompanha husi Direitor Geral Prevensaun e Sensibilizasaun Dr. Rosario Araujo no Diretora Promosaun Valores e Integridade Dra. Leonilda Lobato ho Espesialista Anti Korrupsaun (EAK) ba disemina Lei Nu. 7/2020 26 de Augosto – Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC) ba empregador Kompanha Estatal TIMOR GAP, E.P iha Salaun João Paulo II Konventu Madre Salesiana Filhas de Maria Auxiliadora (FMA) Comoro Dili.

Diseminasaun informasaun kona-ba Lei MPCC ho topiku “Eleva Konhesimentu Funsionariu TIMOR GAP, E.P kona-ba Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun” ne’e organiza husi kompanha Estatal TIMOR GAP, E.P rasik ne’ebé lidera husi Dr. Antonio Sousa Loyola durante loron tomak.

Aprezentador iha sorumutu loron ohin nian, Komisariu Adjunto CAC Dr. Luis de Oliveira Sampaio no modera husi Direitor Geral Prevensaun e Sensibilizasaun Dr. Rosario Araujo ne’e konsentra esklarese Lei MPCC Kapitulu II Regime de Declaração de Rendimentos, Bens e Intereses husi artigu 27 too artigu 58 kona-ba oinsa obrigatoriu ajente publiku halo deklarasaun rikusoi ba iha CAC no membru orgaun soberanu sira; Prezidenti Republika, Deputadu, no Membrus Governu sira ba deklara iha Tribunal Rekursu.

Iha implementasaun lei MPCC Komisariu Adjunto CAC Luis Sampaio sublinha artigu 27 too artigu 58 Lei MPCC ne’e obriga ajente publiku atu deklara obrigatoriamente sira ninian salariu mensal, rikusoi eransa no interese imprestisimu individu ho banku, entre individu ho individu no individu ho kooperativas ruma ho ninian funan sira.

Komisariu Adjunto Luis Sampaio mos esplika ba partisipantes sira sanksaun, multa, koima no pena prizaun husi tribunal wainhira ajente publiku ida rekuza atu kolabora ho CAC no hatudu des-obidensia ba lei MPCC espesialmente artigu deklarasaun rikusoi nian.

Iha oportunidade ne’e, Diretora Promosaun Valores e Integridade Dra. Leonilda Lobato esplika ba partisipantes sira ne’ebé ho antusismu boot tuir esplikasaun kona-ba formatu deklarasaun rikusoi, bens no intereses.

Iha implementasaun Kapitulu II Regime de Declaracao de Rendimentos, Bens e Intereses artigu 27 too artigu 58 ne’e, tekniku Komisaun nian oras ne’e prepara ona formulariu ho referensias foti husi parseiru CAC nian; United Nations Office on Drugs and Crimes (UNODC) baze iha Bangkok Thailand no ajensia anti-korrupsaun nasaun belun sira nian iha mundo.

Iha workshop loron ohin, moderador mos fo oportunidade ba Komisariu CAC Dr. Sergio Hornai reforsa Komisariu Adjunto Luis Sampaio ninian esplanasaun hodi esplika klean liu tan artigus balun kona-ba kriminalidade nian.  

Partisipantes empregadus TIMOR GAP, E. P hamutuk liu 100 resin ne’e ho antusiasmu boot pro-aktivu partisipa iha diseminasaun Lei MPCC ne’e too remata. Partisipantes mos focus rona no akompanha esplikasaun detailhadu Komisariu Adjunto Luis Sampaio nian ne’ebé modera husi Diretor Geral Prevensaun no Sensibilizasaun Dr. Rosario Araujo.

Workshop ne’e fahe ba parte hat (4); DAHULUK; Lia fuan badak husi Komisariu CAC Dr. Sergio Hornai, DARUAK; Liafuan badak husi Prezidenti/CEO TIMOR GAP, E.P Dr. Antonio Sousa Loyola,  DATOLUK; Aprezentasaun Lei MPCC husi Komisariu Adjunto Luis Sampaio, DAHAT; Maneira prense formulariu deklarasaun rikusoi no rendimentus nian ba partisipantes sira husi Diretora Promosaun Valores e Integridade Dra. Leonilda Lobato no DALIMAK; Partisipantes husu no Komisariu Adjunto Luis Sampaio hatan. (*)