Archives January 2021

Komisariu CAC Dr. Sergio Disemina Lei MPCC ba Servidor Povu iha SECoop

Dili – Kuarta-feira (27/1) ohin, Komisariu Comissão Anti-Corrupção (CAC) Dr. Sergio Hornai akompanha husi Direitor Geral Prevensaun e Sensibilizasaun Dr. Rosario Araujo no Diretora Promosaun Valores e Integridade Dra. Leonilda Lobato ho Espesialista Anti Korrupsaun (EAK) ba partilha Lei Nu. 7/2020 26 de Augosto – Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC) ba servidor povu sira ne’ebé haknar an iha Sekretariu Estadu Kooperativa (SECoop).

Workshop ho topiku “Eleva Konhesimentu Dirijentes no Funsionariu Publiku iha Sekretriu Estadu Kooperativa hodi Hasae Kualidade Servisu iha Administrasaun Publika” ne’e organiza husi Gabinete Inspeksaun no Auditoria Ministeriu Koordenador ba Asuntu Ekonomia durante loron tomak iha Salaun Esperansa Delta Ai-Mutin Dili.

Iha aprezentasaun Komisariu CAC Dr. Sergio Hornai nian loron ohin fokus esklarese ba partisipantes sira Lei MPCC Kapitulu II Regime de Declaracao de Rendimentos, Bens e Intereses husi artigu 27 too artigu 58 kona-ba oinsa obrigatoriu ajente publiku halo deklarasaun rikusoi bai ha CAC no membru orgaun soberanu sira;  Prezidenti Republika, Deputadu, no Membrus Governu sira ba deklara iha Tribunal Rekursu.

Komisariu CAC Sergio esplika mos ba partisipantes konsekuensia wainhira lei ne’e implementa no ajente publiku sira la kolabora ho autoridade kompetente; CAC no Tribunal Rekursus.

Deklarasaun rikusoi katak Komisariu Sergio, atu revela informasaun autentiku ba autoridade Estadu; CAC ho Tribunal Rekursu tuir Lei MPCC kona-ba rikusoi, salariu ho ninian despezas ajente publiku sira hodi hafasil CAC no Tribunal Rekursu atu kontrola.

“Tamba, responsabilidade ida mandate ka funsaun ne’ebé mak ita empenha hela rekere ita hotu atu bele presta konta ba iha publiku para atu bele halo akompanhamentu! Los ka lae Ministro, Sekretariu Estadu, Chefe Gabinete, Asesor ninian rendimentu ne’e iha ninian razuavelidade, proporsionalidade ka lae durante mandatu?” Katak Komisariu Sergio iha ninian intervensaun.

Timoroan no ema estranjeiru sira ne’ebé halao servisu iha Estadu TimorLeste nian instituisaun publiku hotu iha konformidade, responsabilidade oinsa nudar ajente publiku, dirijente iha kuadru mediu, iha orgaun titular politika Estadu ninian simu responsabilidade atu kontribui iha prestasaun kontas ida ho kontabilidade, transparante, obyektif ho loloos.

“Atu nune’e autoridade kompetente bele halo kontrolu susesivamente ba ajente publiku (asesor nasional no internasional) ninian rikusoi,” Komisariu Sergio salienta.

“Ita (servidor povu) rekere no insisti ita ninian direitu nudar ajente publiku maibe Estadu mos husu ita obrigatoriu atu kontribui prestasaun de kontas atu ita asegura transparansia no akuntabilidade,” Komisariu Sergia afirma.

Workshop loron tomak ne’e nudar dahuluk deslokasaun Komisariu CAC Sergio nian ba iha linhas ministeriais iha tinan 2021 hodi partilha informasaun kona-ba Lei MPCC.

Ajente publiku iha SECoop ne’ebé ohin partisipa iha workshop ne’e besik 100 mai husi Gabinete SECoop, Gabinete Inspeksaun e Auditoria (GIA), Diresaun Nasional Administrasaun e Finansas (DNAF), Diresaun Nasional Planeamentu no Programa (DNPP), Diresaun Nasional Cooperativa Produkasun Integradu (DNCPI), Diresaun Nasional Dezenvolvimentu Seitor Cooperativa (DNDSC), Diresaun Nasional Aprovizionamentu e Logistik (DNAL) no kargu diretiva, Diretor Nasional no kargu chefias departamentu sira ne’ebé kada diresaun delega staff nain 10 ekseptu GIA nain 15,   

Partisipantes ho antusiasmu boot no pro-aktivu partisipa iha divulgasaun Lei MPCC ne’e too remata. Partisipantes mos focus rona no akompanha esplikasaun detailhadu Komisariu Sergio nian ne’ebé modera husi Diretor Geral Prevensaun no Sensibilizasaun Dr. Rosario Araujo.

Workshop ne’e fahe ba parte hat (4); DAHULUK, Lian nakloke husi Chefe Gabineti Inspeksaun no Auditoria (GIA) Inspector Henrique de Oliveira Ximenes,  DARUAK esplikasaun Lei MPCC husi Komisariu CAC Dr. Sergio Hornai, DATOLUK aprezentasaun maneira prense formulariu deklarasaun rikusoi no rendimentus nian ba partisipantes sira ne’ebé Diretora Promosaun Valores e Integridade Dra. Leonilda Lobato no DAHAT partisipantes husu no orador xave hatan. (*)

Servidor Estadu sira ne’ebe obrigatoriamente atu deklara, hatu’ur iha Sesaun III artigu 28 Kapitulu II Lei MPCC mak;

Sao obrigadas a declarer interreses e bens as pessoas, doravante designadas simplesemente por “declarantes”, que exercem as seguintes funcoes;

a.         Prezidenti da Republica;  

b.         Deputado do PN;

c.         Membro Governo;

d.         Cargo eletivo do poder local;

e.         Magistrado Judicial;

f.          Magistrado do Ministerio Publico;

g.         Defensor Publico Geral

h.         PDHJ e seus adjuntos;

i.          Embaxador, consul e responsavel de financas das representacoes diplomaticos;

j.          reitores e decanos de univercidade publicas;

k.         Dirigente Maximo de emprensa publica, service autonomo e entidade reguladora;

l.          CCC do Presidenti da Republica;

m.        Secretario Geral do PN;

n.         O Comissario do CAC e os seus Adjuntos (Tribunal);

o.         Chefe Gabinete do Memmbro Governo;

p.         Administradores Municipais, Presidenti da Autoridades Municipais;

q.         Presidenti e Secretarios da Autoridade da Region Administrativa Especial de Oe-Cusse Ambeno;

r.          Diretor Geral e director da administracao publica direta, indireta e autonoma, incluindo os sericos da presidencia da republica, do parlamento e dos Tribunais;

s.          Diretor Geral e director da administracao publica das autarquias locais;

t.          Dirigente e funcionario afeto a servico de approvisionamento e contratacao publica;

u.         Dirigente e funcionario afeto a servico de liquidacao e cobranca de direito Impostos;

v.         Dirigente e funcionario afeto a servico de liquidacao e cobranca de diretos aduaneiros;

w.        Dirigente e funcionario afeto a servico de gestao de terras, propriedade imobilisria e demais patrimonio do Estado e das autarquias locais;

x.         Dirigente e funcionario afeto a servico de inspecao, supervisao, e auditoria (p ex. inspecao do trabalho, alimentar, ambiental, viaturas)

y.         Oficiais de justice nos tribunais e no Ministerio Publico;

z.         Membros das policia de inestigacao criminal e ldos servicos de Migracao;

aa.        Assesores nos gabinetes de membros do governo  

Investigasaun La Forte, Koruptor no Kriminozu Hamnasa Investigador CAC, PCIC no GCCC

Colmera – Procurador Geral Republica (PGR) Dr. José Ximenes hateten instituisaun hanesan Comissão Anti-Corrupção (CAC), Policia Cientifica Investigação Criminal (PCIC) no Gabinete Combate Corrupão Criminal (GCCC) tenki konsolida servisu hamutuk no forte hodi kombate kriminalidade. Investigador sira mak fraku korruptor no kriminozu sei hamnasa investigador sira.

Prokurador Geral Republika Dr. José Ximenes kasu lia hirak ne’e durante Sorumutu Quadrilateral kompostu husi Komisariu CAC Dr. Sergio Hornai, Diretor PCIC Dr. Vicente Fernandes e Brito, Koordenador GCCC Dra. Lidya Soares iha Loron Sesta-feira (8/1) iha ediisiu Procurador Geral Republica (PGR) Colmera Dili. 

“Enkountru ida ne’e atu oinsa konsolida servisu (hamutuk Prokurador, CAC, PCIC no GCCC) ba iha (melhoramentu) kombate kriminalidade. Wainhira investigador sira iha CAC, PCIC no GCCC) la forte! Kriminoju sira sei hamnasa no halimar ho ita,” Katak Procurador Geral Republica (PGR) Dr. José Ximenes durante sorumutu.

Realizasaun Sorumutu Quadrilateral ne’ebé oganiza husi PGR ne’e nudar meius importante ida oinsa konsolida esforsu hotu nudar instituisaun judisiariu no orgaun polisial iha batalha kontra krimi korrupsaun no krimi komun sira seluk. (*)

Investigasaun La Forte, Koruptor no Kriminozu Hamnasa Investigador CAC, PCIC no GCCC

Colmera – Procurador Geral Republica (PGR) Dr. José Ximenes odeia instituisaun hanesan Comissão Anti-Corrupção (CAC), Policia Cientifica Investigação Criminal (PCIC) no Gabinete Combate Corrupão Criminal (GCCC) tenki konsolida servisu hamutuk no forte hodi kombate kriminalidade. Investigador sira mak fraku korruptor no kriminozu sei hamnasa investigador sira.

Prokurador Geral Republika Dr. José Ximenes kasu lia hirak ne'e durante Sorumutu Quadrilateral kompostu husi Komisariu CAC Dr. Sergio Hornai, Diretor PCIC Dr. Vicente Fernandes e Brito, Koordenador GCCC Dra. Lidya Soares iha Loron Sesta-feira (8/1) iha ediisiu Procurador Geral Republica (PGR) Colmera Dili.

"Enkountru ida ne'e atu oinsa konsolida servisu (hamutuk Prokurador, CAC, PCIC no GCCC) ba iha (melhoramentu) kombate kriminalidade. Wainhira investigador sira iha CAC, PCIC no GCCC) la forte! Kriminoju sira sei hamnasa no halimar ho ita", Katak Procurador Geral Republica (PGR) Dr. José Ximenes durante sorumutu.

Realizasaun Sorumutu Quadrilateral ne'ebé oganiza husi PGR ne'e nudar meius importante ida oinsa konsolida esforsu hotu nudar instituisaun judisiariu no orgaun polisial iha batalha kontra krimi korrupsaun no krimimun ko sira seluk. (*)

Senior Management CAC Halao Audiensia Kortezia ho Nai PM Jeneral Taur Matan Ruak

Dili – Iha loron Segunda-feira (11/1) Senior Management Comissão Anti-Corrupção (CAC) kompostu husi Komisariu Dr. Sergio Hornai, Komisariu Adjunto ba Investigasaun Kriminal Dr. Augusto Castro, Komisariu Adjunto Prevensaun no Sensibilizasaun Dr. Luis Sampaio, Komisariu Adjunto Servisu Apoiu no Kooperasaun Dr. Alexandre Freitas halao audiensia kortezia ba Nai Primeiru Ministru Jeneral Taur Matan Ruak iha Palacio Governu Dili.

Objetivu audiensia kortezia ne’e atu komprementa Nai PM Jeneral Matan Ruak Feliz Natal no Tinan Foun nian no mos partilha inormasaun kona-ba evolusaun servisu Komisaun nian iha luta prevene no kombate korrupsaun durante tinan 2020 ninian.

Audiensia Kortezia ho Nai PM Jeneral Taur ne’e mos atu uza oportunidade hodi Senior Management CAC bele rona hanoin diak ruma husi Chefe VII Governu Konstitusional nian ba iha Planu Esratejia Comissão Anti-Corrupção (PECAC).

Senior Management CAC informa mos ba Sua Ekselensia PM Taur kona-ba progresu aktividades Komisaun nian ne’ebé halao iha tinan kotuk, oras ne’e lao dadaun no sa mak Komisaun atu halo iha uturu. Partilha mos ba Nai PM Jeneral Matan Ruak kona-ba dezenvolvimentu institusional nian durante tinan 2020 ho ninian dezafius, obstakulus atu melhora diak liu tan servisu prevensaun no investigasaun criminal nian iha future.

Senior Management CAC mos partilha inormasaun kona-ba programa governu iha rekoperasaun ekonomia povu Timorense nian liu husi programa Sesta Bazika ho ninian dezaius, progresu no ninian obstakulus sira ezisti atu parte hotu buka maneira oinsa bele troka inforasaun iha dezenvovimentu institusional atu halo melhoramentu ida diak liu tan.

Iha progresu servisu Komisaun nian ne’ebé signifikativu hanesan hametin dezenvolvimentu institusional iha kooperasaun nian , hametin liu tan iha prosesu investigasaun criminal nian. maske iha dezafius no obstakulus ne’ebé Komisaun infrenta durante tinan 2020 tomak.

“Biar nune’e, hanesan instituisaun (buka) halo nafatin melhoramentu,” Komisariu CAC Dr. Sergio afirma. (*)