Senior Management CAC ho Ekipa EAK Sosializa Lei MPCC iha Munisipius Bairo Lorosa’e, RaiKlaran no Fronteira

Senior Management CAC ho Ekipa EAK Sosializa Lei MPCC iha Munisipius Bairo Lorosa’e, RaiKlaran no Fronteira

Farol – Komisariu Comissão Anti-Corrupção (CAC) Dr Sergio Hornai duarnte loron ba halao servisu ofisial Komisaun nian iha munisipius tolu (3); Munisipiu Lautem, Baucau no Viueque. Iha servisu ofisial ne’e ba halao sosializasaun Lei Nu. 7/2020 26 de Agosto – Medidas Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC) ba funsionariu publiku linha ministeriais sira destakadu iha munisipius, emprezarius local no lider komunitariu no juventude nudar future lideransa nasional no local ba rai no povu Timor-Leste iha future.

Sosializasaun Lei MPCC hanesan mos realiza iha Munisipius Rai-Klaran; Manufahi, Ainaro no Covalima lidera husi Komisariu Adjunto ba Asuntu Investigasaun Dr. Augosto Castro no ba munisipiu Froteira; Bobonaro no Liquiça lidera husi Komisariu Adjunto ba Asuntu Prevensaun no Sensibilizasaun Dr. Luis de Oliveira Sampaio.

Programa sensibilizasaun ida ne’e nudar esforsu Komisaun nian atu lori besik Lei MPCC ne’e ba iha servidor povu, lider komunitariu no juverntude sira iha baze. Atu haluan servidor povu ninian horizonte no haklean sira ninian konesimentu konaba lei ne’e rasik hodi fortalese boa-governasaun husi baze.

Objetivu principal husi programa sensibilizasaun Lei MPCC iha munisipius atu asegura katak partisipasaun diak husi ajente estadu sira ne’ebé sujeita ba deklarasaun rendimentu bens no interese nian. CAC nudar autoridade kompetente tuir lei MPCC juncto Lei Nu. 8/2009 15 de Julho kona-ba Estabelesimentu CAC nian atu halo ezersisiu hotu ne’ebé posivel hodi sensibiliza lei ne’e ba benefisiarius, dirijente no funsionariu alvu sira nomos parseiru relevate ho ojetivu: 1)  Sensibiliza formas no mekanismu sira kona ba Lei MPCC ba ajente publiku no setor privadu no sosiedade sivil no partidu politiku sira iha munisipiu; 2) Hasae koñesementu ida-ne’ebé mak komprensivu ba deklarante kona-ba  prosedimentu rejistu deklarasaun rendimentu, bens no interese sira ba ajente públiku, no sosiedade ein jeral; 3) Motiva funsionariu/ajente publiku no setor privadu no sosiedade sivil no partidu politiku sira  halo desizaun sira ne’ebe fó  importansia/atensaun ba prinsipiu sira boa governasaun nian hanesan; transparansia,  akuntabilidade, responsabilidade, independente no justu.

Rezultadu husi sensibilizasaun ba iha munisipius atu (1) Aajente Públiku no sosiedade jeral iha ona kunesimentu adekuadu kona ba mekanismu sira tuir Lei  MPCC liu-liu kona-ba Deklarasaun Rendimentus Benz e Interesses. Públiku partisipa ativu iha esforsu koletivu ba luta kontra korrupsaun liu sensibilizasaun Lei MPCC. (2) Konsidera katak esforsu hotu ladauk responde komplesidade sira husi modus operandi aktu relevantes krime korrupsaun iha Timor-Leste, tanba sei iha lakunas no defisiensia barak eintermus kuadru legais ezistente sira. (3) Lei MPCC introdus inovasaun foun ne’ebé obriga ema hirak ne’ebé ezerse funsaun públika no sira membru sira agregadu familiar atu deklara sira-nia rendimentu, sasán no interese sira. (4) Nune’e, fasilita Estadu atu deteta no prevene konflitu interese no monitoriza ho efisiénsia liután variasaun rikusoin  oioin. (5) Medidas no aprosimasaun hirak ne’ebé, introdus liuhusi Lei MPCC nu’udar medidas prevensaun moderna  ida ne’ebé atualizadu tuir nesesidade no kontestu atual, no nu’udar forma kontrolu  ida ne’ebé komprensinvu hodi mitiga potensia no risku korrupsaun sira hodi promove integridade iha administrasaun públika.

Diseminasaun Lei MPCC iha Munisipius bairo Lorosa’e; Lautem, Baucau no Viqueque  nian kuaze durante loron ualu (8) kuaze realiza tomak iha Salaun Munisipal no ofisialmente loke husi Prezidenti Autoridade Munisipiu idak-idak.

Partisipantes programa diseminasaun Lei MPCC ne’e maioria Prezidenti Autoridade Munisipius ho ninian Adjuntus, Komandante PNTL Munisipiu, Administrador Postu, Directores no Chefe Departamentus, Chefe Seksaun munisipius linhas ministeriais, Komandante Unidade PNTL sira, lider komunitariu ka Chefe Sukus, reprezentante grupu juventude no emprezariu Munisipiu Bairo Lorosa’e nian.

Komisariu CAC Dr. Sergio Hornai esplika ba partisipantes ne’ebé maioria autoridade Munisipius nian focus iha Kapitulu II Regime de Declaracao de Rendimentos, Bens e Intereses lei MPCC hahu husi artigu 27 too ba iha artigu 58.

Komisariu focus esklarese artigus hirak ne’e tamba artigus hirak ne’e mak sei obriga servidor povu sira oinsa hatoo deklarasaun sira ninian rikusoi mai iha CAC. Oras ne’e dadaun ekipa Espesialista Anti-Korrupsaun (EAK) fahe ona formulariu ba ajentes publiku iha teritoriu tomak hodi priense konaba sira ninian rikusoi.

BA PUBLIKU NIAN HORIZONTE

Korrupsaun sei fó influensia makás ba prosesu  harí no hametin integridade instituisaun demokrátiku sira atu dezempeña  prestasaun ne’ebé  garante kualidade diak ba povu.  Estadu Timor-Leste halo  esforsu oioin atu prevene no kombate korrupsaun. Esforsu hirak ne’e bele hare liuhusi ratifikasaun  Konvensaun ONU  Kontra Korrupsaun (CONVENÇÃO DAS NAÇÕES UNIDAS CONTRA A CORRUPÇÃO),  Rezolusaun PN, Nú. 25/2008, hafoin tuir kedas  estabelesimentu Comissão Anti-Corrupção (CAC) ho Lei Nú.8/2009 kona-ba Kriasaun CAC.

Aleinde ne’e, hafoin Lei no 7/2020, MPCC (Medidas Prenvencão e Combate a Corrupcão) 26 Agosto, hetan aprovasaun husi Parlamentu Nasionál no promulgasaun husi Prezidente Repúblika,  ne’ebé define medida sira prevensaun no kombate korrupsaun, publika ona iha loron 26 fulan-agostu ona no tama iha vigór 22 Fevereriu 2021.

Konsidera katak esforsu hotu ladauk responde komplesidade sira husi modus operandi aktu relevantes krime korrupsaun iha Timor-Leste, tanba sei iha lakunas no defisiensia barak eintermus kuadru legais ezistente sira. Lei MPCC introdus inovasaun foun ne’ebé obriga ema hirak ne’ebé ezerse funsaun públika no sira membru sira agregadu familiar atu deklara sira-nia rendimentu, sasán no interese sira,  nune’e fasilita Estadu atu deteta no prevene konflitu interese no monitoriza ho efisiénsia liután variasaun rikusoin  oioin. Medidas no aprosimasaun hirak ne’ebé, introdus liuhusi Lei MPCC nu’udar medidas prevensaun moderna  ida ne’ebé atualizadu tuir nesesidade no kontestu atual, no nu’udar forma kontrolu  ida ne’ebé komprensinvu hodi mitiga potensia no risku korrupsaun sira hodi promove integridade iha administrasaun públika. (*)