๐—–๐—”๐—– ๐—ป๐—ผ ๐—ฃ๐——๐—›๐— ๐—ž๐—ผ๐—ป๐˜€๐—ฒ๐—ป๐˜€๐—ถ๐—ฎ๐—น๐—ถ๐˜‡๐—ฎ ๐—™๐—ฃ ๐— ๐˜‚๐—ป๐—ถ๐˜€๐—ถ๐—ฝ๐—ฎฬ๐—น ๐—ฆ๐—ถ๐—ฟ๐—ฎ

๐—–๐—”๐—– ๐—ป๐—ผ ๐—ฃ๐——๐—›๐— ๐—ž๐—ผ๐—ป๐˜€๐—ฒ๐—ป๐˜€๐—ถ๐—ฎ๐—น๐—ถ๐˜‡๐—ฎ ๐—™๐—ฃ ๐— ๐˜‚๐—ป๐—ถ๐˜€๐—ถ๐—ฝ๐—ฎฬ๐—น ๐—ฆ๐—ถ๐—ฟ๐—ฎ

Comissรฃo Anti-Corrupรงรฃo (CAC) hamutuk ho Provedoria dos Direitos Humanos e Justiรงa (PDHJ) Kuarta-Feira (12/07) ne’e konsiensializa funsionariu publiku sira munisipiu Liquica nian kona-ba prevene no kombate korrupsaun hodi promove governasaun diโ€™ak no proteje direitu umanu.

CAC no PDHJ iha programa konsiensializasaun konjunta neโ€™e partilla materia sira relasiona ho servisu sira instituisaun rua nian ba funsionรกriu pรบbliku sira, matรฉria sira prevensaun kriminรกl ba krime korrupsaun nian no mรณs direitu umanu.

Objetivu prinsipal iha sorumutu konsensializasaun neโ€™e maka atu funsionรกriu pรบbliku sira bele sensivel ho prinsipiu sira governasaun diโ€™ak nian no proteje direitu funsionรกriu pรบbliku sira iha administrasaun pรบbliku ida justu, transparรกnsia, akuntabilidade, legalidade no kompetente.

Programa konsensializasaun ohin, Diretรณr Prevensaun no Sensibilizasaun CAC, Rosario Araujo lori materia sira kona-ba konseitu bรกziku sira korrupsaun nian ho nia tipu krime sira tuir lei nรบ 7/2020-Medida Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPCC).

Alein neโ€™e, Diretรณr Rosario esplika mรณs kauza no impaktu sira korrupsaun nian iha setรณr administrasaun pรบbliku ba estadu no povu, no oinsรก funsionรกriu sira bele hola asaun no medida sira prevensaun nian tuir lei haruka no espiritu moralidade nuโ€™udar sidadaun ida.

Programa konsiensializasaun ba funsionรกriu pรบbliku sira iha munisipiu neโ€™e alein CAC no PDHJ inklui mรณs instituisaun seluk hanesan Comissรฃo Funsaun Pรบblica (CFP) no Inspeksaun Jerรกl Estadu (IGE).

Programa neโ€™e mรณs halaโ€™o beibeik ona antes neโ€™e ba funsionรกriu sira iha munisipiu seluk. Ba oin sei realiza toโ€™o ba autoridade lokรกl sira iha suku bainhira implementa ona politika desentralizasaun no atribuisaun poder lokรกl ba iha baze.

Ita fiar katak, funsionรกriu sira neโ€™ebรฉ partisipa iha programa konsiensializasaun ida neโ€™e sei konsiente ona aktus la di’ak sira korrupsaun nian no violasaun sira kontra direitu ema nian. Katak aktus sira neโ€™e la diโ€™ak ba estadu no povu doben Timor-Leste.

Hamutuk ita kombate korrupsaun ba moris diโ€™ak povu nian, proteje direitu ema hotu nian no glorifika povu ba moris ida justu no saudavel, sem injustisa no dezigualidade sosiรกl iha Timor.